14:1 O Izrael, kthehu tek Zoti, Perėndia yt, sepse ke rėnė poshtė pėr shkak tė paudhėsisė sate.

14:2 Merrni me vete disa fjalė dhe kthehuni tek Zoti. I thoni: "Largo ēfarėdo paudhėsi dhe prano atė qė ėshtė e mirė, dhe ne do tė ofrojmė flijimet e buzėve tona.

14:3 Asiria nuk do tė na shpėtojė, nuk do tė hipim mė mbi kuaj dhe nuk do t`i themi mė veprės sė duarve tona: "Ti je perėndia ynė", sepse pranė teje jetimi gjen dhemshuri".

14:4 "Unė do tė shėroj shthurjen e tyre, do t`i dua shumė, sepse zemėrimi im u tėrhoq prej tyre.

14:5 Do tė jem si vesa pėr Izraelin; dhe ai do tė lulėzojė si zambaku dhe do t`i zgjatė rrėnjėt e tij nė thellėsi si kedrat e Libanit.

14:6 Degėt e tij do tė zgjaten, bukuria e tij do tė jetė si ajo e ullirit, aroma e tij do tė jetė si ajo e Libanit.

14:7 Ata qė jetojnė nė hijen e tij do tė kthehen dhe do tė rigjallėrohen si gruri, do tė lulėzojnė si hardhia dhe do tė jenė tė famshėm si vera e Libanit.

14:8 Efraimi do tė thotė: "Ēfarė mė lidh mė me idhujt?". Unė do ta kėnaq dhe do tė kujdesem pėr tė. Unė jam si njė selvi pėrherė e blertė; fryti yt vjen te unė".