2:1 Ka dalė kundėr teje njė shkatėrrues. Ruaje mirė fortesėn, mbikqyr rrugėn, forco ijėt e tua, mblidh tėrė forcat e tua.

2:2 Sepse Zoti do tė rivendosė lavdinė e Jakobit dhe lavdinė e Izraelit, sepse cubat i kanė plaēkitur dhe kanė shkatėrruar shermendet e tyre.

2:3 Mburoja e trimave tė tij ėshtė ngjyrosur me tė kuq, trimat e tij janė veshur me rroba tė kuqe; ditėn qė ai pėrgatit hekuri i qerreve do tė nxjerrė shkėndi si zjarri dhe do tė vringėllojnė ushtat e qiparisit.

2:4 Qerret do tė lėshohen me tėrbim nėpėr rrugė do t`u bien kryq e tėrthor shesheve; do tė duken si pishtarė, do tė vetėtijnė si rrufe.

2:5 Ai do tė kujtojė burrat e tij tė fuqishėm, por ata do tė pengohen nė marshimin e tyre, do tė sulen drejt mureve dhe mbrojtja do tė pėrgatitet.

2:6 Portat e lumenjve do tė hapen dhe pallati do tė shembet.

2:7 Atė qė rrinte palėvizur do ta zhveshin dhe do ta marrin; shėrbėtoret e saj do tė vajtojnė me zė si tė pėllumbeshės, duke i rėnė gjoksit.

2:8 Ndonėse Ninive i kohėve tė kaluara ishte si njė rezervuar uji, tani ata ikin. "Ndaluni, ndaluni!", bėrtasin, por askush nuk kthehet.

2:9 Plaēkitni argjendin, plaēkitni arin! Ka thesare pa fund, pasuri tė ēfarėdo sendi tė ēmuar.

2:10 Ai ėshtė i shkretuar, bosh dhe i rrėnuar; zemra ligėshtohet, gjunjėt dridhen, ka njė dhembje tė madhe nė tė gjitha ijėt dhe tėrė fytyrat e tyre zverdhen.

2:11 Ku ėshtė strofka e luanėve, vendi ku ushqeheshin luanėt e vegjėl, ku silleshin luani, luanesha dhe tė vegjėlit e saj dhe askush nuk i trembte?

2:12 Luani shqyente pėr tė vegjėlit e tij, mbyste pėr luaneshat e tij dhe mbushte strofkat e tij me gjah dhe strofullat me gjėnė e grabitur.