127:1 Nė qoftė se Zoti nuk ndėrton shtėpinė, me kot lodhen ndėrtuesit; nė qoftė se Zoti nuk ruan qytetin, mė kot e ruanė rojet.
127:2 Éshtė e kotė qė ju tė ēoheni herėt dhe tė shkoni vonė pėr tė pushuar dhe pėr tė ngrėnė bukėn e nxjerrė me punė tė rėndė, sepse ai u jep pushim atyre qė do.
127:3 Ja, bijtė janė njė trashėgimi qė vjen nga Zoti; fryti i barkut ėshtė njė shpėrblim.
127:4 Si shigjeta nė duart e njė trimi, kėshtu janė bijtė e rinisė.
127:5 Lum ai njeri qė ka kukurėn e tij plot! Ata nuk do tė ngatėrrohen kur tė diskutojnė me armiqtė e tyre te porta.