42:1 Ashtu si suta ka njė dėshirė tė madhe pėr rrėketė e ujit, kėshtu shpirti im ka njė dėshirė tė zjarrtė pėr ty, o Perėndi.

42:2 Shpirti im ka njė etje tė madhe pėr Perėndinė, pėr Perėndinė e gjallė. Kur do tė vij dhe do tė paraqitem para Perėndisė?

42:3 Lotėt e mia janė bėrė ushqimi im ditė e natė, ndėrsa mė thonė vazhdimisht: "Ku ėshtė Perėndia yt?".

42:4 Duke kujtuar kėto gjėra, brenda vetes sime i jap shfrim tė lirė shpirtit tim, sepse kisha zakon tė shkoja me turmėn, duke e udhėhequr nė shtėpinė e Perėndisė, nė mes tė kėngėve tė gėzimit dhe tė lėvdimit tė njė turme nė festė.

42:5 Pse ligėshtohesh, o shpirti im, pse vajton brėnda trupit tim? Shpreso te Perėndia, sepse unė do ta kremtoj akoma pėr ēlirimin e pranisė sė tij.

42:6 O Perėndia im, shpirti mė ėshtė ligėshtuar pėrbrenda; prandaj mė kujtohesh ti nga vendi i Jordanit dhe nga majat e Hermonit, nga mali i Mitsarit.

42:7 Njė hon thėrret njė hon tjetėr nė zhurmėn e ujėrave tė tua; tė gjitha dallgėt e tua dhe valėt e tua kanė kaluar pėrmbi mua.

42:8 Ditėn Zoti mė jep mirėsinė e tij, dhe natėn i ngre atij njė kantik, njė lutje Perėndisė tė jetės sime.

42:9 Unė do t`i them Perėndisė, kėshtjellės sime: "Pse mė harrove? Pse endem i veshur me rroba zie pėr shkak tė shtypjes nga ana e armikut?".

42:10 Kockat e mia po vuajnė pėr vdekje pėr shkak tė fyerjeve nga ana e armive tė mi, qė mė thonė vazhdimisht: "Ku ėshtė Perėndia yt?".