5:1 Vėru veshin fjalėve tė mia, o Zot; dėgjo me vėmendje ankimin tim.

5:2 Dėgjo zėrin e britmės sime, o mbreti im dhe Perėndia im, sepse ty tė drejtoj lutjen time.

5:3 O Zot, ti nė mėngjes dėgjon zėrin tim; nė mėngjes do ta lartoj drejt teje lutjen time dhe do tė pres,

5:4 sepse ti nuk je njė Perėndi qė kėnaqet nė pabesinė; te ti nuk mund tė zėrė vend e keqja.

5:5 Ata qė lėvdojnė vetveten, nuk do tė mund tė qėndrojnė para syve tė tua; ti i urren tė gjithė ata qė kryejnė padrejtėsi.

5:6 Ti do tė zhdukėsh gjithė ata qė thonė gėnjeshtra; Zoti urren njerėzit gjakatarė dhe mashtrues.

5:7 Por unė, pėr shkak tė mirėsisė sate tė madhe, do tė hyj nė shtėpinė tėnde dhe do tė adhuroj me frikė tė madhe, duke u drejtuar nė tempullin tėnd tė shenjtė.

5:8 O Zot, mė udhėhiq pėr drejtėsinė tėnde, pėr shkak tė armiqve tė mi; bėje tė drejtė para meje rrugėn tėnde,

5:9 sepse nė gojėn e tyre nuk ka asnjė drejtėsi; zemra e tyre nuk mendon gjė tjetėr veē shkatėrrimit; gryka e tyre ėshtė njė varr i hapur; me gjuhėn e tyre bėjnė lajka.

5:10 Dėnoji ata, o Perėndi; mos u realizofshin synimet e tyre; pėrsėri pėr tė kėqijat e shumta qė kanė kryer sepse kanė ngritur krye kundėr teje.

5:11 Por le tė gėzohen tėrė ata qė kanė strehė te ti, le tė nxjerrin klithma gėzimi pėrjetė, sepse ti i mbron; le tė ngazėllohen ata qė duan emrin tėnd,