52:1 Pse mburresh me tė keqen, o njeri i fuqishėm? Mirėsia e Perėndisė ėshtė e pėrjetshme.

52:2 Gjuha jote shkakton rrėnim; ajo ėshtė si njė brisk i mprehur, o veprues mashtrimesh.

52:3 Ty tė pėlqen e keqja ndaj sė mirės, gėnjeshtra mė tepėr se e folura drejt. (Sela)

52:4 Ty tė pėlqen ēdo fjalė shkatėrrimi, o gjuhė hileqare.

52:5 Prandaj Perėndia do tė tė shkatėrrojė pėr gjithnjė; ai do tė tė kapė, do tė tė heqė nga ēadra jote dhe do tė tė shkulė nga toka e tė gjallėve. (Sela)

52:6 Tė drejtėt do ta shohin, do tė kenė frikė dhe do ta pėrqeshin atė, duke thėnė:

52:7 "Ky ėshtė njeriu qė nuk e kishte bėrė Perėndinė kėshtjellė tė tij; por kishte besim nė bollėkun e pasurive tė tij dhe bėhej i fortė nga ligėsia e tij".

52:8 Por unė jam si njė dru ulliri qė gjelbėron nė shtėpinė e Perėndisė; kam besim gjithnjė nė mirėsinė e Perėndisė.