4:1 Si u nxi ari, si u prish ari mė i mirė! Gurėt e shenjtėrores u shpėrndanė nė hyrje tė tė gjitha rrugėve.

4:2 Bijtė e ēmuar tė Sionit qė ēmoheshin si ar i kulluar, vallė si u konsideruan si enė prej balte, si punė e kryer nga duart e poēarit?

4:3 Edhe ēakejtė japin gjirin pėr tė ushqyer tė vegjėlit e tyre, por bija e popullit tim ėshtė bėrė mizore si strucėt e shkretėtirės.

4:4 Gjuha e foshnjės nė gji ngjitet, nė qiellzėn e tij nga etja; fėmijėt kėrkojnė bukė, por nuk ka njeri qė t`ua japė atyre.

4:5 Ata qė hanin ushqime tė shijshme lėngojnė nėpėr rrugė; ata qė ishin rritur nė purpur pėrqafojnė plehėrishten.

4:6 Ndėshkimi i paudhėsisė tė vajzės sė popullit tim ėshtė mė i madh se ndėshkimi i mėkatit tė Sodomės, qė u shkatėrrua nė njė ēast, pa ndėrhyrjen e dorės sė njeriut kundėr saj.

4:7 Princat e saj ishin mė tė shkėlqyeshėm se bora, mė tė bardhė se qumėshti; e kishin trupin mė tė kuq se koralet, fytyra e tyre ishte si njė safir.

4:8 Tani pamja e tyre ėshtė mė e zezė se terri; nuk njihen dot mė nėpėr rrugė; lėkura e tyre bashkohet me kockat e tyre, ėshtė tharė, ėshtė bėrė si dru.

4:9 Tė vrarėt nga shpata janė mė mirė se ata qė vdesin nga uria, sepse kėta tė fundit mbarojnė tė rraskapitur nga mungesa e prodhimeve tė fushės.

4:10 Duart e grave tė mėshirėshme kanė pjekur vetė fėmijėt e tyre, tė cilėt u kanė shėrbyer si ushqim, nė shkatėrrimin e bijės sė popullit tim.

4:11 Zoti i dha fund tėrbimit tė tij, ka derdhur zemėrimin e tij tė zjarrtė, ka ndezur nė Sion njė zjarr, qė ka gllabėruar themelet e tij.

4:12 Mbretėrit e dheut dhe tėrė banorėt e botės nuk do tė kishin besuar kurrė qė kundėrshtari dhe armiku do tė hynin nė portat e Jeruzalemit.

4:13 Por kjo ndodhi pėr shkak tė mėkateve tė profetėve tė tij dhe pėr shkak tė paudhėsive tė priftėrinjve tė tij, qė kanė derdhur nė mes tė saj gjakun e njerėzve tė drejtė.

4:14 Ata endeshin si tė verbėr nėpėr rrugė, tė ndotur me gjak, nė mėnyrė qė askush nuk mund tė prekte veshjet e tyre.

4:15 Sapo dukeshin njerėzit bėrtisnin: "Largohuni, njė i papastėr! Largohuni, largohuni mos e prekni!". Kur iknin dhe shkonin duke u endur midis kombeve thonin: "Nuk do tė mund tė rrijnė mė kėtu".

4:16 Fytyra e Zotit i ka shpėrndarė, nuk do tė kthejė mbi ta shikimin e tij; nuk kanė pasur respekt pėr priftėrinjtė dhe as kanė treguar dhembshuri pėr pleqtė.

4:17 Pėrveē kėsaj sytė tona konsumoheshin nė pritjen e njė ndihme tė kotė. Nga vendi ynė i vėzhgimit prisnim mė kot njė komb qė nuk mund tė na shpėtonte.

4:18 Na gjuanin nė ēdo hap, duke na penguar tė ecnim nėpėr sheshet tona. Fundi ynė ėshtė i afėrt, ditėt tona janė plotėsuar, fundi ynė ka mbėrritur.

4:19 Pėrndjekėsit tanė kanė qenė mė tė shpejtė se shqiponjat e qiellit, na kanė ndjekur nė malet, na kanė ngritur prita nė shkretėtirė.

4:20 Fryma e flegrave tona, i vajosuri i Zotit ėshtė marrė nė gropat e tyre, ai pėr tė cilin thoshim: "Nė hijen e tij do tė jemi midis kombeve".

4:21 Gėzohu dhe kėnaqu, o bijė e Edomit, qė banon nė vendin e Utsit. Edhe ty do tė tė vijė kupa; do tė dehesh dhe do tė zbulosh lakuriqėsinė tėnde.