1:1 Lum njeriu qė nuk ecėn sipas kėshillės tė tė pabesėve, qė nuk ndalet nė rrugėn e mėkatarėve dhe nuk ulet bashkė me tallėsit,
1:2 por qė gjen kėnaqėsinė e tij nė ligjin e Zotit, dhe qė mendon thellė ditė e natė mbi ligjin e tij.
1:3 Ai do tė jetė si njė pemė e mbjellė gjatė brigjeve tė ujit, qė jep frytin e tij nė stinėn e tij dhe tė cilit gjethet nuk i fishken; dhe gjithēka bėn do tė ketė mbarėsi.
1:4 Tė tillė nuk janė tė pabesėt; janė si byku qė era e shpėrndan.
1:5 Prandaj tė pabesėt nuk do tė pėrballojnė gjykimin, as mėkatarėt nė kuvendin e tė drejtėve.
1:6 Sepse Zoti njeh rrugėt tė drejtėve, por rruga e tė pabesėve tė ēon nė shkatėrrim.