141:1 O Zot, unė tė kėlthas ty; nxito tė mė pėrgjigjesh. Vėri veshin zėrit tim, kur tė kėlthas ty.

141:2 Le tė arrijė lutja ime para teje si temjani, ngritja e duarve tė mia si flijimi i mbrėmjes.

141:3 O Zot, vėr njė roje para gojės sime.

141:4 Mos lejo qė zemra ime tė priret nga asgjė e keqe dhe kėshtu tė kryejė veprime tė kėqija bashkė me ata qė bėjnė paudhėsi; dhe bėj qė unė tė mos ha ushqimet e tyre tė shijshme.

141:5 Le tė mė rrahė madje i drejti, do tė jetė njė mirėsjellje nga ana e tij; le tė mė qortojė ai, do tė jetė si vaji mbi kokė; koka ime nuk ka pėr ta refuzuar. Por lutja ime vazhdon tė jetė kundėr veprimeve tė tyre tė kėqija.

141:6 Princat e tyre i hodhėn nga skėrkat dhe ata do t`i dėgjojnė fjalėt e mia, sepse ato janė tė kėndshme.

141:7 Ashtu si ai qė lėron dhe ēan tokėn, kėshtu kockat tona janė tė pėrhapura nė hyrje tė Sheolit.

141:8 Por sytė e mia janė drejtuar te ti, o Zot, Zoti im; unė strehohem te ti, mos mė lėr tė pambrojtur.

141:9 Mė ruaj nga laku qė mė kanė pėrgatitur dhe nga kurthet e njerėzve qė kryejnė paudhėsi.