143:1 Dėgjo lutjen time, o Zot, vėru veshin lutjeve tė mia; pėrgjigjmu me besnikėrinė dhe drejtėsinė tėnde.

143:2 Dhe mos hyr nė gjyq me shėrbėtorin tėnd, sepse asnjė i gjallė nuk do tė jetė i drejtė para teje.

143:3 Sepse armiku mė pėrndjek, ai e ka rrėzuar deri pėr tokė jetėn time; mė detyron tė banoj nė vende tė errėta, ashtu si ata qė kanė vdekur prej njė kohe tė gjatė.

143:4 Prandaj fryma ime dobėsohet brenda meje, dhe zemra ime e ka humbur krejt brenda trupit tim.

143:5 Kujtoj ditėt e lashta; bie nė mendime tė thella mbi tėrė veprat e tua; reflektoj mbi gjėra qė kanė bėrė duart e tua.

143:6 I zgjas duart e mia drejt teje; shpirti im ėshtė i etur pėr ty, si njė tokė e thatė. (Sela)

143:7 Nxito tė mė pėrgjigjesh, o Zot, fryma ime po dobėsohet; mos mė fshih fytyrėn tėnde, qė tė mos bėhem i ngjashėm me ata qė zbresin nė gropė.

143:8 Mė bėj tė ndjej mirėsinė tėnde nė mėngjes, sepse unė kam besim te ti; mė trego rrugėn nėpėr tė cilėn duhet tė eci, sepse unė e lartoj shpirtin tim drejt teje.

143:9 Mė ēliro nga airmiqtė e mi, o Zot, te ti unė fshihem.

143:10 Mė mėso so ta plotėsoj vullnetin tėnd, sepse ti je Perėndia im; Fryma jote e mirė le tė mė udhėheqė nė tokė tė shenjtė.

143:11 Gjallėromė, o Zot, pėr hir tė emrit tėnd; me drejtėsinė tėnde mė shpėto nga fatkeqėsia.