63:1 O Perėndi, ti je Perėndia im, unė tė kėrkoj nė mėngjes; shpirti im ėshtė i etur pėr ty; ty tė dėshiron mishi im nė tokė tė thatė dhe tė djegur, pa ujė.

63:2 Kėshtu tė admirova nė shenjtėrore, duke soditur forcėn tėnde dhe lavdinė tėnde.

63:3 Me qenė se mirėsia jote vlen mė tepėr se jeta, buzėt e mia do tė tė lėvdojnė.

63:4 Kėshtu do tė tė bekoj deri sa tė jetoj dhe nė emrin tėnd do tė ngre duart e mia.

63:5 Shpirti im do tė ngopet si tė kishte ngrėnė palcė dhe dhjamė, dhe goja ime do tė tė lėvdojė me buzė tė gėzuara.

63:6 Tė kujtoj nė shtratin tim, tė mendoj kur rri zgjuar natėn.

63:7 Duke qenė se ti ke qenė ndihma ime, unė kėndoj tėrė gėzim nė hijen e krahėve tė tu.

63:8 Shpirti im mbahet ngushtė te ti; dora jote e djathtė mė mban.

63:9 Por ata qė kėrkojnė jetėn time pėr ta shkatėrruar, do tė zbresin nė pjesėt mė tė ulta tė tokės.

63:10 Ata do t`i dorėzohen pushtetit tė shpatės dhe do tė bėhen pre e ēakejve.